- palažas
- 1 ×pãlažas (sl.) sm. (3b) tai, kas išvirtę, sugulę, suklota: Ag, bra, šiandiej prigriovėm rugių: va, tik guli, guli pėdų pãlažas an dirvos Km. Jų namuos pãlažas: visi serga, guli, nė vieno sveiko nebėr Užp. Sugulę visi pãlažu (serga) Ds. Rugius žąsys suklojo, sušliaužė pãlažu Ds. Beveik visi rugiai guli pãlažu (nupjauti), o anas miega Užp.
Dictionary of the Lithuanian Language.